Kas yra stresas ir kaip su juo kovoti?

Kas yra stresas ir kaip su juo kovoti?

Mes visi patiriame stresines situacijas ir tai yra normalu. Prisiminkime darbo pokalbį, egzaminus, nustatytus terminus, pirmąjį pasimatymą… Tai, kaip reaguojame į stresą ir kaip su juo galime susitvarkyti, yra labai individualu. Toliau aptarsime, kaip stresas veikia mūsų kūną ir kokių veiksmų galime imtis jam suvaldyti.

Kas yra stresas?stress

Stresas yra natūralus mūsų kūno reiškinys. Pirmuosius jo pėdsakus žmonijos istorijoje galime atsekti jau prieš tūkstančius metų, kai medžiodami nuolat atsidurdavome gyvybei pavojingose situacijose. 

Streso metu kūnas nori kuo geriau apsisaugoti nuo netikėtų aplinkybių. Dėl to tampame budresni ir jaučiame baimę ar įtampą. Taigi šie pojūčiai gali būti vertinami kaip apsauginė reakcija, leidžianti mums reaguoti į pavojingus įvykius. 

Galima daryti išvadą, kad stresas yra geras reiškinys! Tačiau svarbu suvokti, kad bėgant metams mūsų kūnai vystėsi taip, kad reakcija į stresą pasireiškia ne tik gyvybei pavojingose situacijose, bet ir esant darbiniam spaudimui, artėjant terminams ar susidarius socialiai nemalonioms aplinkybėms… Žinoma, stresas gali būti ir teigiamas. Pavyzdžiui, artėjant terminui, gali atsirasti daugiau energijos ir pagerėti koncentracija tai vadinama sveika streso doze. Tačiau jis gali turėti ir blokuojantį poveikį, kuris slopina produktyvumą. Streso patirtis kiekvienam yra skirtinga. 

Laimei, reakcija praeina, kai įveikiama streso priežastis. Jeigu stresinės situacijos pasikartoja ir vyksta nuolat, pavyzdžiui, kai ilgą laiką darbo krūvis yra per didelis, reakcija į stresą gali išlikti lėtinė ir kūnas gali nuolat būti pavojaus fazėje. Tai gali sukelti pražūtingų psichologinių ir fizinių pasekmių. 

Kas tiksliai vyksta organizme? 

Kai pojūčiai suvokia įvykį, ši informacija nedelsiant apdorojama smegenyse. Smegenys interpretuoja informaciją ir kilus pavojui siunčia nelaimės signalą, kuris suaktyvina simpatinę ar autonominę nervų sistemą. Ši nervų sistemos dalis kontroliuoja nevalingas kūno funkcijas, tokias kaip kvėpavimas, širdies plakimas ir kt. 

Greito atsako į stresą metu suaktyvėja simpatinė nervų sistema. Išskiriami hormonai, tokie kaip adrenalinas, dėl kurių padidėja širdies susitraukimų dažnis, kraujospūdis ir atsiranda raumenų įtampa. Kūnas tampa budrus ir pasirengęs reaguoti. 

Po to aktyvuojamas lėtas atsakas į stresą, išskiriant įvairius hormonus, tokius kaip kortizolis. Jis išlaiko atsaką į stresą. Kortizolis yra pagrindinis streso hormonas, kuris pagreitina medžiagų apykaitą, kad organizmas gautų pakankamai energijos. Jis veikia neigiamą atsakomąją reakciją. Tai reiškia, kad padidėjus kortizolio kiekiui organizme, sumažėja kortizolio išsiskyrimas. Praėjus pavojui, organizmas pradeda gaminti „gerų pojūčių“ hormonus, tokius kaip endorfinai ir dopaminas, kad atkurtų natūralią kūno pusiausvyrą.

Ilgalaikis stresas 

Kai kūnas patiria lėtinį stresą ir todėl nuolat į jį reaguoja, tai gali sukelti žalingų padarinių. Kūnas ilgai yra nerimo būsenoje ir neturi laiko atsigauti. Tai gali turėti neigiamos įtakos įvairioms fiziologinėms funkcijoms, tokioms kaip medžiagų apykaita, augimas, dauginimasis, imuninė sistema, asmenybės vystymasis ir elgesys. Kai stresas yra labai didelis ir (arba) išlieka ilgą laiką, jis taip pat gali turėti poveikį psichikai ir sukelti, pavyzdžiui, nerimą, depresiją ir potrauminio streso sutrikimą (PTSS). 

Kaip suprasti, ar kenčiate nuo lėtinio streso?

Kartais sunku suprasti, ar kenčiate nuo lėtinio streso. Galima būtų tikėtis, kad liksite nuolatinėje budrumo būsenoje, tačiau įvyksta priešingai – kūnas tampa išsekęs.

Kai kurie simptomai:

  • Prastas miegas
  • Dirglumas ir nuotaikų svyravimai
  • Įtampa ir nervingumas
  • Atsiribojimas
  • Sumažėjęs apetitas arba stiprus persivalgymas
  • Įtempti raumenys
  • Galvos skausmai
  • Panika ar baimė 

Stress: what is it and how do you deal with it?Kaip kovoti su stresu?

  • Atkreipkite dėmesį į tipines ir pasikartojančias akimirkas, kai patiriate stresą. Pabandykite jas suvaldyti, kol stresas netapo problema. Būtinai darbus planuokite iš anksto, kad išvengtumėte spaudimo, o užduotys nesikauptų. Geras pasiruošimas taip pat gali sumažinti daug streso. Pavyzdžiui, repetuokite savo tekstą, kai turite kalbėti prieš grupę, pasiruoškite keletą standartinių atsakymų dėl darbo paraiškos ir pan. 
  • Atkreipkite dėmesį į sveiką mitybą ir miego rutiną. Šie įpročiai gali padėti apsisaugoti nuo streso ir padidinti atsparumą.
  • Skirkite pakankamai laiko atsipalaidavimui. Tiek fiziškai, tiek psichiškai – leiskite raumenims visiškai atsipalaiduoti karštoje vonioje ar garinėje pirtyje. Prablaškykite mintis gražiu filmu ar knyga.  
  • Laiku nuspauskite stabdžius arba pauzės mygtuką! 
  • Prašykite pagalbos! Jei darbo krūvis ar spaudimas yra per didelis. Tačiau visų pirma išdrįskite paprašyti pagalbos dėl savo psichinės gerovės. Pasikalbėkite su žmonėmis, kuriais pasitikite, arba su profesionalu. 
  • Kartais padėti gali ir natūralūs maisto papildai.
  • Svarbiausia, duokite sau laiko imtis gerų gyvenimo būdo pokyčių ir juos integruokite mažais žingsneliais.

Adaptogeniniai augalai – natūralūs antistresantai! 

Adaptogeniniai augalai padidina nespecifinį atsparumą ir sumažina jautrumą stresui. Taip jūsų kūnas tampa ištvermingesnis stresinių situacijų metu. Adaptogeninių augalų poveikis yra plačiai moksliškai įrodytas. Pavyzdžiai: ženšenis, rodiolė, ašvaganda, melisa ir kt. 

Gabaril


Leave your thought here